SGD terminalo projektas

Energetinio saugumo požiūriu laikotarpis nuo Ignalinos atominės elektrinės uždarymo iki naujos atominės elektrinės eksploatacijos pradžios yra pats sudėtingiausias. Išaugus priklausomybei nuo importuojamų dujų sumažėjo elektros energijos generavimo pajėgumai, ir dėl fizinių jungčių nebuvimo apribotos energijos išteklių importo iš Europos valstybių galimybės yra labai rimti iššūkiai, reikalaujantys neatidėliotino sprendimo. Prognozuojama, kad 2010 m. Lietuvos pirminės energijos balanse gamtinės dujos sudarys net 70 proc. Padėtis, kai viena energijos išteklių rūšių ima aiškiai vyrauti energijos gamybos balanse yra pavojinga ekonominio ir energetinio saugumo požiūriu. Tokios rizikos laipsnį ženkliai padidina dujų sektoriaus priklausomybės problema: dujų tiekimas nėra diversifikuotas, nėra užtikrintos dujų tiekimo alternatyvos pirmo būtinumo dujų paklausai patenkinti, Lietuva yra priklausoma nuo vienintelio gamtinių dujų šaltinio ir negali dalyvauti tarptautinėse dujų rinkose.

Nacionalinės energetikos (energetinės nepriklausomybės) strategijos projektas, kuriam Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė ir jį pateikė Lietuvos Respublikos Seimui 2010 m. spalio 6 d. nutarimu Nr. 1426 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl nacionalinės energetikos (energetinės nepriklausomybės) strategijos patvirtinimo“ projekto pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“, numato, kad patikimam dujų tiekimui užtikrinti yra kelios alternatyvos, iš kurių ekonomiškai naudingiausia – suskystintų gamtinių dujų terminalo statyba Klaipėdoje.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1097 „Dėl gamtinių dujų terminalo plėtros“ pritarė, kad akcinė bendrovė „Klaipėdos nafta“ pradėtų rengti suskystintų gamtinių dujų terminalo projektą.

Akcinės bendrovės „Klaipėdos nafta“ valdyba 2010 m. liepos 23 d. nusprendė gavus Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą, atlikti parengiamuosius projekto darbus ir įgyvendinti investicinį projektą dėl SGD terminalo statybos.

Akcinės bendrovės „Klaipėdos nafta“ visuotinis akcininkų susirinkimas 2010 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu pritarę bendrovės valdybos sprendimui pradėti rengti suskystintų gamtinių dujų terminalo projektą.

Akcinė bendrovė „Klaipėdos nafta“ 2010 m. gruodžio 29 d. paskelbė tarptautinį viešąjį pirkimą dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo projekto parengimo ir įgyvendinimo vadovaujančio patarėjo paslaugų pirkimo. Su pirkimo dokumentais galima susipažinti čia.

Atsižvelgdama į Energetikos ministro įsakymu sudarytos Tarpžinybinės darbo grupės dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo statybos Lietuvoje 2010 m. lapkričio 2 d.  ataskaitą ir jos išvadas, buvo nustatyti projektui keliami tikslai ir esminės įgyvendinimo sąlygos:

• sukurti gamtinių dujų tiekimo alternatyvų šaltinį, panaikinantį Lietuvos priklausomybę nuo vienintelio išorinio dujų tiekėjo; sukurti prielaidas Lietuvai savarankiškai apsirūpinti gamtinėmis dujomis, reikalingomis pirmojo būtinumo paklausai patenkinti; sukurti prielaidas susiformuoti šalies ir regioninei dujų rinkoms, su galimybe perspektyvoje tiekti gamtines dujas kaimyninėms valstybėms; sukurti galimybę Lietuvai dalyvauti tarptautinėse dujų rinkose;
• SGD terminalą pradėti eksploatuoti kuo anksčiau, tačiau bet kuriuo atveju ne vėliau kaip 2014 m.;
• atsižvelgiant į tokio pobūdžio projektams keliamus kokybės, saugumo, vystymo profesionalumo reikalavimus, Projektą įgyvendinti mažiausiais įmanomais vystymo, statybos ir eksploatavimo kaštais bei Projektui panaudoti kuo mažiau Bendrovės ir jos akcininkų lėšų bei skolintų lėšų;
• jeigu tikslinga, sukurti galimybes be neproporcingai didelių papildomų kaštų SGD terminalo pajėgumus išplėsti tiek, kad SGD terminalas komerciniais tikslais galėtų vykdyti regioninio terminalo funkcijas.

• 2–3 mlrd. m³ gamtinių dujų metinis pajėgumas su pajėgumo išplėtimo galimybe;
• plaukiojanti saugykla su dujinimo įrenginiu (angl. FSRU (Floating Storage and Regasification Unit)), arba
• plaukiojanti saugykla (angl. FSU (Floating Storage Unit)) ir antžeminis dujinimo įrenginys (angl. Onshore Regasification Unit) prie „Kiaulės nugaros salos“ ar kitur pietinėje Klaipėdos uosto dalyje.

Pažymėtina, kad aukščiau nurodyti pradiniai parametrai yra preliminarūs, nes vandenyje įrengiamų SGD terminalų technologiniai sprendimai gali būti įvairūs. Todėl projekto rengimo metu išsamiai įvertinus visus verslo, finansų, inžinerijos, teritorijų planavimo, rizikos ir saugos bei poveikio aplinkai veiksnius ir nustačius galimybes įgyvendinti suskystintų gamtinių dujų terminalo projektą pagal Energetikos ministerijos tarpžinybinės darbo grupės dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo statybos Lietuvoje parengtas išvadas, šie parametrai gali būti patikslinti ar pakeisti.