Informacija gyventojams
Akcinė bendrovė „Klaipėdos nafta” yra II lygio pavojingas objektas, kurio pavojingumą nustato Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr. 913. Vadovaudamasi minėtais nuostatais AB „Klaipėdos nafta” vykdo savo veiklą ir parengė Saugos ataskaitą bei šią informaciją visuomenei.
Akcinės bendrovės „Klaipėdos nafta” apie 40 ha teritorija yra Klaipėdos valstybinio jūrų uosto šiaurinėje dalyje prie Klaipėdos uosto vartų. Pietuose ji ribojasi su Kuršių mariomis ir AB „Krovinių terminalas”, pietryčiuose – su Klaipėdos jūrų krovinių kompanija KLASCO, šiaurėje – su 1-os Melnragės gyvenviete, Girulių mišku ir parku, vakaruose – su Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos KLASCO sandėliais. Burių gatvė dalina bendrovės teritoriją į dvi dalis. Vienoje dalyje yra šviesių naftos produktų talpyklų parkas ir uosto krantinės Nr.1 bei Nr.2, kitoje – tamsių naftos produktų talpyklų parkas ir geležinkelio estakados.
AB „Klaipėdos nafta” veikla
AB „Klaipėdos nafta” perkrauna naftos produktus – benziną, dyzeliną, mazutą, aviacinį kurą. Esant pasiūlai, bendrovės technologiniai įrenginiai taip pat gali perpilti ir žaliavinę naftą.
Didžioji dalis perkraunamų produktų atvežami į bendrovę geležinkelio vagoninėmis cisternomis, išpilami į talpyklas ir, sukaupus reikalingą krovinio partiją, supumpuojami į tanklaivius. Šį technologinį ciklą trumpai galima apibūdinti taip: geležinkelio cisterna – talpykla – tanklaivis. Dalis produktų perkraunami technologiniu ciklu tanklaivis – talpykla – automobilinė cisterna. Esant pasiūlai, bendrovėje veikianti technologinė įranga leidžia vykdyti technologinį ciklą: tanklaivis – talpykla – geležinkelio cisterna. Produktų iškrovimas ir pakrovimas bendrovės teritorijoje vykdomas uždaru būdu – vamzdynais.
Perkraunamos pavojingos medžiagos
Pagal Pavojingų krovinių tarptautinio vežimo geležinkeliais taisykles (RID) AB „Klaipėdos nafta” perkraunamas benzinas, aviacinis kuras ir dyzelinas priskiriami pavojingų medžiagų 3 klasei (liepsnieji skysčiai), mazutas – 9 klasei (kitos pavojingos medžiagos ir gaminiai). Pagal degumą iš perkraunamų produktų yra pavojingiausias benzinas, kuris priskiriamas ypač degiems skysčiams. Aviacinis kuras ir dyzelinas yra degūs skysčiai, o mazutas - aplinkai pavojinga medžiaga.
Naftos produktai ir jų garai yra kenksmingi gyviems organizmams. Žmogus gali apsinuodyti nurijęs naftos produktų ar kvėpuodamas jų garais. Naftos produktų garai erzina gleivinę, sukelia perštėjimą gerklėje, galvos svaigimą, girtumo jausmą, akių vokų paraudimą. Benzine ir mazute yra toksiškų 2 kategorijos kancerogeninių medžiagų, kurios, patekusios į žmogaus organizmą, gali kauptis ir sukelti vėžinius susirgimus. Ūminio poveikio naftos produktai neturi.
Naftos produktų garai, kitaip vadinami lakiaisiais organiniais junginiais (LOJ), turi charakteringą kvapą. Šie garai yra degūs ir sunkesni už orą, todėl jie gali susikaupti žemesnėse vietose, rūsiuose, tuneliuose. Pagal Lietuvos higienos normą HN 35:2007 „Didžiausia leidžiama cheminių medžiagų (teršalų) koncentracija gyvenamosios aplinkos ore” LOJ vienkartinė DLK* yra 5 mg/m3, o žmogus pradeda jausti LOJ kvapą, kai ore jų koncentracija yra tik 0,3 mg/m3. Taigi, naftos produktų kvapas gali būti užuodžiamas, kai LOJ koncentracija yra žymiai mažesnė už DLK.
AB „Klaipėdos nafta” vieną kartą per mėnesį vykdo LOJ tyrimus 4 taškuose už bendrovės sanitarinės zonos ribų. Pastaraisiais metais DLK viršijimų nebuvo nustatyta.
* - vienkartinė DLK – moksliniais tyrimais nustatyta cheminės medžiagos (teršalo) koncentracija, nedaranti žalingo poveikio žmonių sveikatai veikdama 20-30 min.
Galimų avarijų pobūdis ir padariniai
Bendrovėje galimos avarijos yra naftos produktų išsiliejimas į aplinką, LOJ sprogimas ir gaisras. Išsiliejusių į aplinką naftos produktų LOJ žmonės gali apsinuodyti, LOJ sprogimo atveju žmonės gali nukentėti nuo sprogimo bangos, o gaisro atveju gali nukentėti nuo karščio ir apsinuodyti degimo produktais.
Jei LOJ koncentracija ore yra didesnė negu 30000 mg/m3, sprogimas gali įvykti nuo bet kokio ugnies šaltinio (nuorūkos, trumpo elektros jungimo, kibirkšties ir kt.). Benzino garai gali užsidegti kai aplinkos temperatūra yra ne tik teigiama, bet ir neigiama (iki -40oC). Mažiau pavojingi gaisro atžvilgiu – mazutas ir dyzelinas.
Degant naftos produktams, išsiskiria degimo procesui būdingi produktai:
– Anglies monoksidas CO
– Anglies dioksidas CO2
– Azoto oksidai NOx
– Sieros dioksidas SO2
– LOJ – nesudegę naftos produktų garai
– Kietos dalelės (suodžiai)
Gyventojų įspėjimas ir informavimas, įvykus pramoninei avarijai AB „Klaipėdos nafta”
Apie AB „Klaipėdos nafta” pramoninę avariją bus pranešta pagal schemą, pateiktą vidaus avariniame plane.
Melnragės gyventojams apie įvykusią pramoninę avariją bus pranešta sirenos gausmu. Kai sirena nutils, per garsiakalbius, pakabintus Molo gatvėje, gyventojams bus perskaitytas pranešimas, kuriame bus pateikta informacija:
– kurioje vietoje įvyko avarija (gaisras);
– kokie naftos produktai išsiliejo (užsidegė);
– kokios krypties vėjas pučia ir į kurią pusę neša naftos angliavandenilių (dūmų) debesį;
– ką privalo daryti gyventojai, patenkantys į užterštą zoną.
Avarijos padariniams išplitus už AB „Klaipėdos nafta” sanitarinės zonos ir kilus grėsmei gyventojų sveikatai ar gyvybei, AB „Klaipėdos nafta” kreipsis į Klaipėdos miesto ir apskrities gelbėjimo tarnybas, kurios organizuos gyventojų, patekusių į pavojingą zoną, apsaugos priemones.
Gyventojų elgesys, įvykus pramoninei avarijai AB „Klaipėdos nafta”
Gyventojai privalo likti patalpose, užsidaryti ir kuo labiau užsandarinti lauko duris, langus, balkonus, orlaides bei ventiliacijos angas. Laukiant tolimesnės informacijos, saugoti kvėpavimo organus: užsidėti ant burnos ir nosies marlės-vatos raištį ar sušlapintą rankšluostį.
Gavus nurodymą (pasiūlymą) laikinai išvykti iš namų, išjungti visus energijos šaltinius, užgesinti ugnį krosnyje. Išeinant iš užterštos zonos, eiti statmenai vėjo krypčiai (kad vėjas pūstų į šoną), tik atviromis vietomis, vengti daubų, uždarų kiemų, siaurų gatvelių, tankiai krūmais užsodintų vietų ir nebėgti.
Atsižvelgiant į ekstremalios situacijos mastą ir pavojų gyventojams, gali būti priimtas sprendimas gyventojus evakuoti. Tuomet gyventojai privalo tiksliai vykdyti avarinių tarnybų ir evakavimo organizatorių nurodymus.
Bendrovės pasirengimas reaguoti į pramonines avarijas
AB „Klaipėdos nafta” yra parengusi saugos ataskaitą, kurioje yra išnagrinėtos stambių pramoninių avarijų priežastys ir pasekmės, apskaičiuotos avarijų tikimybės bei įvertintas bendrovės pasiruošimas reaguoti į tokias avarijas. Saugos ataskaitos išvadose nustatyta, kad bendrovėje įdiegtos prevencijos, kontrolės, avarijų išvengimo ir pasekmių sušvelninimo priemonės atitinka normatyvinius reikalavimus, keliamus tokioms įmonėms. Reagavimui į incidentus ir avarijas bendrovėje parengtas vidaus avarinis planas, nustatantis avarijų lokalizavimo ir likvidavimo eigą bei specialiųjų tarnybų informavimo ir ryšių su jomis palaikymo tvarką.
Klaipėdos miesto savivaldybės administracija yra parengusi išorės avarinį planą, nustatantį avarijų likvidavimo koordinavimą Klaipėdos miesto pavojinguose objektuose.
Kur teikiama smulkesnė informacija
Interesantai, norintys susipažinti su AB „Klaipėdos nafta” bendrovės saugos ataskaita ir vidaus avariniu planu, turi atvykti į bendrovės priimamąjį arba paskambinti tel. 39 17 72. Gavusi tokį prašymą administratorė suderins interesanto atvykimo į bendrovę datą ir laiką su darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus specialistais ir pasiūlys interesantui atvykti suderintu laiku. Su bendrovės saugos ataskaita taip pat galima susipažinti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos interneto svetainėje adresu www.vpgt.lt.
Norintys susipažinti su Klaipėdos miesto savivaldybės išoriniu avariniu planu turi kreiptis į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją adresu Liepų g. 11, Klaipėda arba tel. 31 06 75.